Jis – melancholikas architektas. Kokių dvidešimt šešių, aštuonių, gal jau ir visų trisdešimties, studijuojantis dar tą patį dalyką, rengiantis tais pačiais rūbais. Plaukai kaip konano barbaro, nuolat neturi rūkyt ir prašo kitų. Man jis netrukdo, užeinu pasiskolinti kamščiatraukio, nes jis baisiai mėgsta gerti vyną. Jam pochui su kuo: geria vienas, geria su kambarioku ar su panele. Panelė – mizantropė. Graži, aukšta, liekna, bet tokia surūgus. Kadangi mus vienijanti patalpa – rūkykla, tai ten rengiu savo pasirodymus nieko neprašomas:
– Šiandien skaičiau knygą apie illuminati.
Tyli. Šypsosi. Bet jiems įdomu.
Pydaro pėdkelnė žiūri ir sako:
– Nu, nu, tęsk.
Ir laukia varlė, kad papasakočiau ką nors gėdingo, kad galėtų pasijuokti. Bet dar nieko, negaliu pykti, nes jis gi skolina kamščiatraukį, kai reikia, ir dar turi merginą. Dar turi ir mašiną, kurią žiemą užsninga taip, kad nesimato, rudenį ji tampa lapų krūva, o pavasarį bitės įsirengia savo spiečius. Kitaip tariant, jam visiškai pochui, kad surūdija, kad kaladėlės liečiasi ir važiuoja sau automobiliu, kurio galinėje sėdynėje gyvena benamės katės, įlipusios pro kiaurą dugną.
Bet ir tai man netrukdo. Labiausiai nervuoja, kai sėdžiu namuose, savo namuose blet (na, aš ten nuomojuosi) su kokia nors mergina. Nebūtinai tai mano mūza, nebūtinai tai vienkartinė ar daugkartinė, tarkim šiaip draugė užėjo pro šalį ir jis visada pasako:
– O, ir vėl su nauja mergina
Ir kas keisčiausia, kad pagal savo surūgusį mąstymą, jis tikisi mane priversti jaustis nepatogiai ar teisintis prieš merginą. Žinoma, jis tikisi ir neigiamos merginos reakcijos, kad ji pasimes, pradės manimi nepasitikėti ar kažkas tokio. Jo nelaimei, nė viena mergina nesutrinka, dažniausiai nusišypso arba lipant laiptais pasiteirauja:
– Tu čia jau pagarsėjęs… Dažnai naujas atsivedi?
Ir kartą, kai jis taip pasakė (O, nauja mergina), rūkykloje buvo daug žmonių, kurie buvo jo geresni draugai, nei mano ir reakcijomis palaikė jį, tačiau mergina visas reakcijas ignoravo, atsisuko į mane ir paklausė:
– Kas čia per pydaro pėdkelnė?
Jo veido išraiška buvo tokia, tarsi būtų patekęs į nekaltų mergelių rojų, bet būtų impotentas ir nieko joms negalėtų padaryti.
Linkėjimai, mielas drauge
