Dvigubi standartai | išversta skūra | penkta kolona. Rudos akies klanas – tai save informaciniu elitu laikanti žmonių grupė, kurie selektyviai atsirenka, ką eskaluoti, ką cancelinti, o ko nepastebėti. Tai tiesiog šališka žmonių grupė, turinti pakankamai įtakos. Čia žinoma, juoko formoje, čia sarkazmas.
Šiame įraše bus net kelios mintys, abstraktūs pamąstymai. Kadangi rašau, nes mąstau, tai ir mano tikslas skatinti mąstyti kitus. Vengsiu vardų ir pavardžių. Mano tikslas ne nežinančiam pateikti kuo įmanoma daugiau gandų, su kuriais jis nežinotų, ką daryti, o mąstančiam žmogui parodyti požiūrio kampą, kurio jis galbūt elementariai bijo. Tiesiog jo aplinkoje nepopuliaru taip galvoti, o aš nepapuolu tarp tų žmonių, kurių jis labai nekenčia, todėl automatiškai atmeta viską, ką jie pasako. Aš tuo ir naudojuosi.
Pirmiausia apie penktą koloną. https://lt.wikipedia.org/wiki/Penktoji_kolona [wiki]. Trumpai – plačiąja prasme taip pradėtos vadinti žmonių grupės ar organizacijos, vykdančios priešišką ir kenkėjišką veiklą valstybės viduje. Lietuvoje dažniausiai penkta kolona vadinami visokie vatnikai, pro rusiški asmenys. Visus, kas pasisako gerai apie ru ir blogai apie Lietuvą įprasta vadinti penktąja kolona. Čia normalu ir viskas suprantama. Artimiausias, aršiausias agresorius nerimsta, ne veltui mums reikalingi sąjungininkai, finansavimas gynybai, kariai, ginklai. Svarbiausias kriterijus – saugumas. Visus, kurie kėsinasi į mūsų saugumą, galime drąsiai vadinti penktąja kolona.
Jau išsiaiškinom, kad tie, kas simpatizuoja agresoriui, vertiname neigiamai. Yra dar kiti daliniai – tie, kas mus gins nuo agresoriaus. Tai mūsų pilietiški žmonės, kariai, patriotai ir mūsų sąjungininkai. Ar logiška būtų penktąja kolona laikyti visus, kas pasisako prieš mūsų kariuomenę, jos dalinius, jos egzistavimą ir prieš tuos, kurie neigiamai pasisako apie mūsų sąjungininkus arba stengiasi sugadinti Lietuvos ir kitų šalių santykius? Jei taip, mes susikalbame. Šalies išdavikai yra tie, kas palaiko ir simpatizuoja ru, neigiamai atsiliepia apie Lietuvos kariuomenę arba mūsų sąjunginingus, pvz. Jav, Vokietiją, įskaitant joje esančią valdžią, įskaitant ir Prezidentą. Kitaip tariant, jeigu tu skleidi neigiamą informaciją apie tą patį Trumpą, tu esi penktoji kolona. Ne? Rimtai? Kodėl ne? Tu stumdamas ant jo padedi santykiams? Taip Amerika labiau mėgsta Lietuvą ir tai daro mus saugesniais agresoriaus atžvilgiu? Norėčiau išgirsti argumentų. P.s. neinam į asmeniškumus. Tavo puolimas nesuveiks. Aš nesu trumpistas ir Trumpo fanas. Netiks geriausia gynyba yra puolimas. Šiuo atveju tau nepavyks atsakyti bet ko, suregzti standartinį atsakymą, kuris visiems tinka. Aš už Lietuvą, Ukrainą, Jav ir mūsų sąjunginingus. Už saugumą ir vientisumą. Jei planavai pulti – pakeisk strategiją.
Kita tema – du skirtingi sporto komentatoriai. Vienas buvo užsipultas dailiojo čiuožimo čempionato metu. Prieš jį buvo surengta milžiniška informacinė ataka, kaip vėliau paaiškėjo – buvusi šmeižto ataka. Labai graži mergina, turėdama pačių įtakingiusių ir galingiausių žmonių palaikymą, prisidengdama visų moterų gerove, pasinaudojo platformomis ir gavo nepaprastai didelį eterį, įskaitant ir naujienų portalus tam, kad pasiųstų žinią. Moteris puolama iš galios pozicijos. Po komentatoriaus profiliu FB žmonės jam linkėjo pačių blogiausių dalykų, įskaitant mirties. Ne žmonės iš gatvės, ne pro rusiški, o tie, patys pilietiškiausi, kur žino, kokias vėliavas ir rėmelius užsidėti. Visi vieningai gynė visų moterų garbę. Gražu žiūrėti, kokie visi solidarūs ir vieningi, kai įvyksta neteisybė.
Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tikrovės neatitinkanti informacija ir mergina savo žodžius paneigė. Jeigu mes nesame penktoji kolona, jeigu tikime teisine sistema ir manome, kad pas mus nėra korupcijos, o viskas vyksta teisingai, tuomet merginai labai pasisekė, nes ji išlipo sausa iš balos. Nesulaukė jokių pasekmių dėl šmeižto, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, dėl pilietiškų žmonių su teisingomis vėliavomis ir teisingais rėmeliais klaidinimo ir jų diskreditavimo. O dar influenceriams ir įtakingiausiems žmonėms irgi turėjo būti nesmagu, kad juos taip lengvai apmovė. Iš jų pusės nebuvo nei paneigimo, nei atsiprašymo. Iš patrankos peršovei žvirblį, susimaišei, bet tu gali sau leisti. Kaip vienas įtakingas podcastų vedėjas yra pasakęs – kas galima man, tas negalima kitiems. Na, vėliau užbrido ir jis truputį.
Gerai, būkime nešališki. Kas, jei mergina iš tiesų susidūrė su neteisybe? Kas, jei sporto komentatorius buvo girtas, šakojosi, smurtavo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ARBA pasisamdė geresnius advokatus ir laimėjo neteisybė? Juk gali taip būti, ar ne? Kai teisingumas elementariai pralaimi. Tu esi vienas prieš tanką ir nieko negali padaryti. Nepavydėtina situacija, ar ne? O kaip dėl užnugario? To paties galingiausio, sugebančio mobilizuotis pačius aršiausius komentatorius, kurie tau rašo, kad išnyk? Ar įtakingiausi, turintys super daug patirties teisiniuose reikaluose, turintys n resursų tiesiog paėmė ir pasidavė, susidūrę su neteisybe? Aš tikrai netikiu, kad patys galingiausi ir įtakingiausi teismuose gali įveikti tik senus, už paraščių paliktus seno kirpimo seksistus komikus. Tikrai geriau apie juos galvoju. Priešingai, manau, pamačius, kad yra kažkokie šališkumai, galimai korupcija, neteisybė, čia kaip tik turėtų užvirti kraujas ir norėtųsi atstotvėti teisybę. Juk ir reitingai geresni, kai žmogui, likusiam vienam prieš du diedus, ir neteisingą sistemą, padeda gerieji samariečiai. Juk būtų logiška?
Yra ir dar vienas scenarijus. Labai ciniškas, net nesvarstytinas, bet teoriškai įmanomas. Įsivaizduokit: mergina parašo postą, kreipiasi į pačius galingiausius ir įtakingiausius žmones, kad padėtų su sklaida. Galingiausi išplatina pranešimą, sulaukia daugybės komentarų, like, share, peržiūrų, įsitraukia į procesą ir rodo – mes su tavimi! Mes už visas moteris! O kas tada? Sporto komentatorius kreipiasi į teismą ir tada įtakingiausi dingsta? Tipo, sorry, dabar jau tu teiskis, mes tau padėjom tik išpatinti. Turim kitų reikalų. Taigi, visa šita situacija labai neaiški ir labai neiaškiai iškomunikuota. Kažkiek dar buvo galima užčiuopti siūlo galą pačioje pradžioje, bet vėliau, pamačius, kad nepavyks susidoroti teismais su sporto komentatoriumi, viskas atslūgo, atsitraukė. Pralaimėjimas irgi nebuvo garbingas. Net gi atsiprašymas nebuvo nuoširdus. Paneigti žodžiai, pasakyta, kad tai tikrovės neatitinkanti informacija, bet kiti, tie pilietiški žmonės vis tiek kalba, kad „ją privertė” taip pasakyti. Ok, o tai, ką jūs į tai? Privertė – tai prievarta. O jūs gi kovotojai už teisingumą. Kur yra jūsų ribos? Iki kada jūs kovojat? Mums prievarta normalu? Iki šios akimirkos buvo tik įžanga. Iš šios pastraipos svarbu išsinešti vieną mintį – kai visuomenė plačiai nušviesta ir kur yra minia už teisingumą, ten visi vieningi ir teisingi, nori galvos, kraujo, teisingumo. Kai minia sumažėja, tai pačiai miniai tinka ir „privertė”.
Turime kitą komentatorių. Šįkart iš krepšinio pasaulio. Tiesioginio eterio metu, jis pagyvenusią moterį pavadino PADARU. Čia nebuvo tyrimo, kad galimai tai įvyko ar, kad išgėręs tai pasakė. Čia blaivas (tikėtina), niekieno neverčiamas. Vyras. Apie moterį. Tiesa, nors ir skonio reikalas, bet dailiojo čiuožimo čempionate buvo labai graži blondinė, o moteris, kurią išvadino padaru, buvo trumpais plaukais, žymiai vyresnė. Buvo keletas straipsnių naujienų portaluose, bet pilietiškų žmonių reakcijų nepasitaikė. Klausimas kodėl. Įtakingiausiems ir galingiausiems žmonėms, kuriems taip rūpėjo kiekviena pasaulyje esanti moteris ir jos teisės, kažkodėl šis variantas nepasirodė įdomus. Kodėl? Rimtai, labai nuoširdžiai kodėl? Ar jums normalu, jums čia viskas tinka ir patinka? Moteris – padaras? Tavo mama, sesuo, baba, žmona? Rimtai? Nieko blogo? Komentatoriai piktinasi, kad „čia tik moterį taip pavadino, o kokios būtų pasekmės, jei būtų taip pavadinęs kitos rasės žmogų”?
Šioje situacijoje gali būti daug požiūrio kampų. Vienas jų – visiems visko pasitaiko, mes daug ko pasakome nepagalvoję. Svarbiausia, pripažinti savo klaidą, atsiprašyti, susitaikyti ir, jei niekas nenukentėjo – gyventi toliau. Gali būti požiūrio kampas, kad „žodis – ne -žvirblis”. Kad atgal jo nesugrąžinsi ir kad galimai jis buvo pasakytas ne atsitiktinai, o žmogus tik pasirodė, koks iš tiesų yra. Ir teisti reikia ne žmogų, o aplinką, kad jis pastatytas į tokią situaciją, kai negali būti savimi. Kiti mato dvigubus standartus. Neseniai buvo atleisti du komentatoriai. Vienas dėl replikų, kitas dėl ne vietoje pasakyto ir pritempto palyginimo. Skirtumas tik tame, kad vienu atveju eskalacija buvo didelė, o kitu ne. Pvz. dėl komentatoriaus, kuris savo išsireiškime panaudojo gyvūną, ažiotažas kilo net už Atlanto. O dėl padaro, pilietiški žmonės neeskalavo. Galingiausi ir įtakingiausi žmonės neeskalavo. Kaip ir minėjau, keli naujienų portalai kažką brūkštelėjo, jis apsiverkė, atriprašė, po savaitės vėl komentavo. Tipo, lyg niekur nieko. Visuomenė užsimirš. Kur gi ne. Ir atsiprašymas buvo ne tik, kad nenuoširdus, bet ciniškai paskaičiuotas. Ant jo sienos nebuvo jokio pranešimo. Jokio gailesčio. O kam? Gal jis durnas, kad apie tai rašytų? Pas jį ant sienos teisingi postai, pagal komandas, tai, kas reikia. O draugai kokie. Pažiūrėkit draugų sąrašą. Visa grietinėlė. Visi žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai, visuomenininkai, tv apžvalgininkai. Niekas nieko. Varnas nekerta akies savam. We are the Winners! Teisingumas nugalės.
Viskas, ką parašiau nėra nė truputį laužta iš piršto. Tai absoliučiai logiška, kalbu faktais. Tikslas nėra pakenkti, sumenkinti ar atimti komentatoriaus duoną. Tai badymas pirštu į neteisybę, parodymas, kad priklausymas tam tikrai žmonių grupei ar reikiamos rudos akies palaižymas jums gali išsaugoti duonos kąsnį. Kiti gali susilaikyti nuo eskalacijos, palikti jums erdvės suklysti ir išsikapstyti, jeigu jiems nesi niekuo prisidirbęs. Kita vertus yra dar vienas požiūrio taškas – mes turime 4 sporto komentatorius. Per du iš jų pervažiavo cancel kultūros volas, su kitais dviem susidoroti nepavyko. Vienas buvo iš „rudos akies klano”. Ruda akis – tai užpakalis. Jei viską teisingai darai, nesišakoji, tai tau paliks pabėgimo tunelį. Kitas komentatorius – seno kirpimo. Kodėl jo iki galo neprispaudė, kodėl jis išgyveno – tai mistika.
Teksto paaškinimas:
Šis tekstas – tai autorinis publicistinis pasvarstymas apie visuomenės reakcijas, dvigubus standartus, informacines atakas, „cancel“ kultūrą, bei kritišką požiūrį į tai, kaip veikia žiniasklaida, teisingumo sistema ir įtakingi asmenys Lietuvoje. Jis nėra tiesioginė analizė, bet greičiau mąstymų ir pastebėjimų srautas, kuriuo autorius kviečia skaitytoją ne priimti viską už gryną pinigą, o mąstyti savarankiškai.
Pagrindinės temos:
- Penktoji kolona – autorius analizuoja, kaip dažnai šis terminas naudojamas Lietuvoje, ir svarsto, ar jo taikymas galėtų būti platesnis – pvz., apimti ir tuos, kurie kenkia Lietuvos kariuomenei ar sąjungininkams, net jei tai daroma „iš vidaus“.
- Atvejis su dailiojo čiuožimo komentatoriumi – aprašomas viešas puolimas prieš vieną komentatorių, kai iš pradžių jis buvo „sunaikintas“ informacine ataka, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo šmeižtas. Autorius kritikuoja tuos, kurie viešai rėmė kaltinimus, bet neatsiprašė ar nepripažino klydę.
- Atvejis su krepšinio komentatoriumi – kitas komentatorius tiesioginiame eteryje moterį pavadina „padaru“, tačiau šįkart visuomenė, žiniasklaida ir aktyvistai praktiškai nereaguoja. Autorius tai pateikia kaip dvigubų standartų pavyzdį.
- Dvigubi standartai ir privilegijos – apmąstoma, kaip priklausymas tam tikram „klubui“ (vadinamam „rudos akies klanu“) leidžia kai kuriems žmonėms išvengti viešos atsakomybės, o kiti „cancelinami“ be galimybės apsiginti.
Bendras tonas: kritiškas, ciniškas, provokuojantis. Autorius bando atskleisti, kaip veikia viešoji nuomonė, kokie mechanizmai slypi po „teisingumo“ šydu, ir kaip elitas ar aktyvioji visuomenės dalis kartais selektyviai renkasi, kurį atvejį eskaluoti, o kurį nutylėti.
Tik vienas klausimas – Kiek dar apsimesi stručiu?