Viskas yra išgalvota ir netikra. Tikrovėje tai neegzistuoja, tik šiame kontekste, kuris bus sunaikintas, padėjus paskutinį tašką. Įsivaizduok, egzistuoja kelios visuomenės grupės. Jos kovoja dėl įtakos, kurios siekia per informacijos sklaidą ir nuomonės formavimą. Tarkime, egzistuoja mažiausiai du priešiški klanai – tai Rudos akies klanas ir Marginalai. Abu klanai kovoja tarpusavyje, tarsi Žalgirio ir Ryto fanai. Vieni vienus vadina lytiniu organu ir šlanga, kiti kitus lenkišku universaliu žodžiu. Egzistuoja rimta priešprieša, kuri galimai taip pat yra butaforinė, įsivaizduojama ir reikšmės turės tiek, kiek mes patys tam suteiksime.
Per vidurį yra neutralūs, svarstantys arba niekur nepritampantys. Klanai atstovauja savus, kurie jau klane ir tuo pačiu netiesiogiai, o kartais ir tiesiogiai „verbuoja” kitus. Klanų karuose yra nerašytų dalykų, pvz. kad tu negali priklausyti abiems ar keliems klanams, jei jų yra daugiau. Tai yra laikoma išdavyste. Klanai, kaip ir krepšinio komandos, vieni kitiems lipdo įvairias etiketes. Vieni save laiko elitu ir kitiems klijuoja homofobų, seksistų, antivalstybininkų etiketes, kiti kitus laiko dvaro šunimis, išlaikytiniais, pašalpiniais ar paraminiais, taip pat antivalstybininkais, siekiančiais už duonos kąsnį padaryti įtaką, užčiaupti, kažką prastumti, kas nenaudinga valstybei. Abu išgalvoti klanai yra gana radikalūs.
Kognityvinis disonasas. Tas dalykas, kuris yra šio posto tema. Įsivaizduok, kad yra žmogus, kuris labai nerenka žodžių ir kalba labai grubiai, nepamatuotai, jam nesvarbu, kaip po jo pasisakymų jausis kiti žmonės ir kiek jo žodžiai atitinka tikrovę, kiek paremti faktais. Jei toks žmogus, būdamas neutralus, neišreiškia ištikimybės jokiam klanui, visuomenė vis tiek jį labiau priskirs prie Marginalų klano. Jeigu nuėjai į Marginalų klaną, Rudos akies klanas jau turės ant tavęs taikinį ir tau tai bus primenama daugybę metų. Tau bus pritempinėjami įvairiausi dalykai ir tu būsi siejamas su labai abejotinos reputacijos žmonėmis. Tiesiog tu būsi sumaišytas į tą patį katilą, kuriame jau savose sultyse verda hardcoriniai, tikri, trve marginalai. Ir tas disonansas prasideda šioje vietoje – įsivaizduok, kad į Marginalų laidą nueina visuomenėje vertinamas šviesus protas. Pvz. koks protmūšio ar žinių vedėjas. Žmogus, kuris žino visus teisingus atsakymus, vertybiniame teste surenka 100 iš 100, visos vertybės idealiai atitinka Rudos akies klano deklaruojamas vertybes, bet jis nueina pas Marginalus, dalyvauja jų laidoje, pasakoja protingai, logiškai argumentuotai.
Rudos akies klaną ištinka kognityvinis disonansas. Jie gauna labai rimtą užduotį – nuspręsti, kaip elgtis su šiuo žmogumi. Ar galutinai sumaišyti su šūdais ir marginalizuoti? Tai skamba rizikingai, nes jis pasirodė absoliučiai adekvatus, legitimus ir suvarydami jį su šūdais, padarytų pareiškimą, kad visi žmonės, kurie nepašoko pagal Klano dūdelę, nebūtinai yra marginalai, būtų aiškiai duotas pareiškimas – Rudos akies klanas iš tiesų yra autoritarinis klanas, o ne priešo klijuojama etiketė. Jei šiam žmogui būtų padaryta išimtis, jam nebūtų užtrenktos durys, pvz. prie lovio, konkursų, stambių užsakymų, renginių, tuomet gali įsidrąsinti ir kiti. Gali atsirasti pilka zona. Gali reikėti sąrašo, kai pvz. bus koks nors renginys, kuriame galima gausiai uždirbti, reikia tam tikrų specialistų, bet jie turi aiškiai atitikti reikalavimus – būti prisiekusiam Rudos akies klanui arba bent jau nebūti deklaravus paramos jokiam priešiškam klanui. O dalyvavimas priešiško klano renginyje, gali būti nepakankama priežastimi su tuo žmogumi iki galo susidoroti.
Anksčiau buvo aiškiai nubrėžta riba, kad į vienas ar kitas laidas negali būti kviečiami jokie neteisingai mąstantys žmonės. Tačiau dabar, kai Jav pasikeitė valdžia, matome, kad net demokratijos bastionai ir židiniai pasikviečia labai abejotinos reputacijos žmones, kurie pastaruoju metu viešoje erdvėje reiškiasi daugiau nei reikėtų. Jeigu prie demokratų valdžios, kai kurie asmenys buvo aiškiai pastatyti į kampą ir jiems buvo užklijuotos labai kategoriškos etiketės, tai tie žmonės dabar beveik legitimizavosi. Kai kurie eina net gi per kelis skirtingų klanų informacinius kanalus ir jie yra ne tik laukiami, bet ir jų pasakymai priimimami už gryną pinigą. Rudos akies plano pradedančiajam nesuvokiama – jam kognityvinis disonansas. Patyrusiems – rimtas galvosūkis, ką sakyti kolegoms, darbdaviams ir klientams. Reikia sukti brukti arba patogiausia – apsimesti.
Kūrinį lengviau įsivaizduoti, klausant šių dainų:
Father John Misty – “Pure Comedy”
Nick Cave & The Bad Seeds – “People Ain’t No Good”
Radiohead – “Everything in Its Right Place”
Kendrick Lamar – “The Art of Peer Pressure”
Apie ką šis tekstas?
Šis įrašas kalba apie įsivaizduojamą visuomenės susiskirstymą į dvi priešiškas grupes (klanus): „Rudos akies klaną“ ir „Marginalus“. Šios grupės kovoja dėl įtakos viešojoje erdvėje, pasitelkdamos etiketes, propagandą ir manipuliaciją, taip siekdamos išlaikyti arba plėsti savo dominavimą ir valdžią.
Įrašo esminė tema yra kognityvinis disonansas – situacija, kai žmonės susiduria su prieštaringa informacija, kuri verčia juos abejoti savo nusistatytais įsitikinimais ir normomis.
Tekste nagrinėjamas pavyzdys, kaip neutralus ar vertybiškai „teisingas“ žmogus, kuris atitinka vieno klano idealus, gali būti visuomenės priskirtas prie priešiško klano vien dėl to, kad bendravo su juo viešai. Tai sukuria rimtą dilemą, nes tokio žmogaus negalima lengvai nuvertinti ar marginalizuoti – jis pasirodė logiškas, autoritetingas, argumentuotas. Šis įvykis sukelia konfliktą viduje, ypač „Rudos akies klane“, kuris turi spręsti dilemą:
- Ar asmenį marginalizuoti ir rizikuoti būti matomam kaip autoritariniam, netolerantiškam klanui?
- Ar priimti asmenį kaip išimtį, taip atidarant duris „pilkai zonai“, kuri gali mažinti klano kontrolę ir lojalumo reikalavimus?
Kontekstas papildytas pavyzdžiu apie JAV politiką, iliustruojant kaip pokyčiai politikoje leidžia anksčiau „nurašytiems“ ar „uždraustiems“ žmonėms legitimizuotis, keldami dar didesnę painiavą dėl aiškiai nustatytų vertybinių ribų.
Taigi įrašo pagrindinė mintis – apie tai, kaip polarizuota visuomenė pati sau sukuria nepatogias situacijas, susidurusi su žmonėmis, neatitinkančiais lengvai priklijuojamų etikečių, ir kaip tokie atvejai kelia kognityvinį disonansą bei išryškina grupių radikalumą ir vidinį prieštaringumą.