Vežu tėvus namo
– “Kas čia barška pas tave?”
– “Gal ratas… Nežinau, netikrinau…”
– “Nuvažiuok į servisą, patikrins, sutvarkys”
Nuvažiuoju į servisą.
– “Laba diena, galite pažiūrėti galinį ratą, kažkas barška…”
– “O kas tiksliai yra?”
– “Nežinau, žinokit, ne meistras aš, tai atvariau pas jus, kad pažiūrėtumėt…”
– “Tai koks tu vyras blet, kad nežinai, kas mašinai yra? Tigi užsivarai ant duobės ar pasikeli, pasižiūri. Pažiūri ar kaladėlės geros, ar sailenbokai vietoj, ar amortizatoriai gerai veikia, guoliai…”
– “Tai jūs pažiūrėkit, aš nelabai turiu laiko ir duobės pas mane nėra ir šiaip, nelabai gaudausi”
– “Eina nachui, iš kur tokių atsiranda. Nėra laiko dabar. Palik raktus, sutvarkysim, paskambinsim”
– “O tai kiek kainuos?”
– “Kaip tai kiek kainuos? Tigi reikia žiūrėt. Man atrodo, kad čia ne vien galinis ratas, dar priekį patikrinsim arba nuvažiuok kur “varo techinikinį, tau surašys viską” “.
Nuvažiavau “kur varo techinikin”, sumokėjau 20lt už techninę apžiūrą ir man parašė, jog viskas gerai.
Grįžau į servisą su tuo lapu.
– “Tigi viskas gerai, jei taip sako.”
– “Bet gi vistiek barška, ant posūkio sunkiai sukasi vairas, gal galim kartu pravažiuot, pajausit?”
– “Nėra laiko, daug darbo”…
Atvažiavo serviso savininkas, mano pažįstamas.
– “Oo, zdarova, kaip tu, koks pasikeitęs, kada kirpsies?”
Pasisveikinau, pašnekėjau.
Už dviejų valandų mašina buvo sutaisyta, reikėjo pakeisti guolį.
Pasirodo, kai nori ir laiko atsiranda, ir gedimą suranda ir nesąmonių neklausinėja.