Mane kartais vadina paranojiku arba per daug atsargiu žmonėm, nes niekuo nepasitikiu.
Po šio pasakojimo, tikriausiai ir jūs tapsite šiek tiek atsargesni. Istorijose nebūtinai aš dalyvavau, tiesiog priimkit informaciją ir nesigilinkite kas kam nutiko.
Spąstai lokiams
Šį apibūdinimą sugalvojau žmonėms, kurie pube arba klube mėgsta paslapčia nugėrinėti alų ar kitus gėrimus. Tarkime, išeini rūkyti ir negi tempsi į kiemą šaltą bokalą, dar susirgsi… Tai palieki, grįžti – žiūri tik puta ant dugno. Kartą vienas žmogus, pavadinkite jį X, sumąstė padaryti spąstus. Pube gėrė gėrė ir išėjo į kiemą. Išgėręs alų, prasisegė užtrauktuką, išsitraukė Peliuką Mikį ir … primižo į bokalą. Grįžęs padėjo vaišes “lokiui” ant stalo ir neva išėjo į WC. Kur buvęs, kur nebuvęs, prisistatė “lokys” ir vienu mauku atsigėrė … spąstų turinio. Taigi, pirma istorija buvo pamokanti.
Achtung – palikdami bokalą, rizikuojate, kad kas nors gali taip pat padaryti ir Jums, bet tai mažiau tikėtina, bet vis tiek tikėtina, taigi, arba būkite su kompanija, arba būkite labai stiprus, arba turėkite galvą – prieš išeidamas viską išgerkite.
Lašiniai – ši istorija nutiko vienoje sodyboje, dar mokyklos laikais, dvyliktoje klasėje (veiksme dalyvauja pilnamečiai). Paryčiais, kai jau visi miegojo, viena porelė “glamžėsi”, bučiavosi, o vaikinas nenulaikė inkaro ir žūt būt norėjo pasimylėti. Mergina malė malė grūdus ranka, bet vaikinui to buvo maža. Jis norėjo jos visos. Mergina irgi jo norėjo, bet žinojo, kad jis tik ja pasinaudos ir daugiau jie nebus kartu. Na, jai būtų dzin, bet ji dar nekalta… Bet ji vis tiek jo norėjo!!! Buvo priimtas komprimisas – ji sutinka, jei tai vyks … netradiciniu būdu – per užpakalį…
Vaikinas ilgai negalvojęs sutiko… Kadangi buvo girtas ir nekaip ten jam bekabėjo, o pas ją ten irgi ne sviestu patepta… Žodžiu, prastai lindo, prastai stovėjo… Mergina jau kaip ir kalbino “Gal baigiam?”.
Bet vaikinas nepasidavė:
“Žinai, aš striukėje turiu lubrikantą, palauk truputį…”. Jokio lubrikanto jis iš tikro neturėjo, nulipęs laiptais žemyn, dairėsi kuo čia galima sutept… Ant stalo gulėjo pantis lašinių… Na, kad ir kaip apgailėtinai tai skambėtų, bet taip, jis juos paėmė ir jais sutepė… Kiek pats pasakojo, neva tai padėjo ir viskas gavosi pakankamai gerai ir vienas kitą ilgai ir laimingai mylėjo… Istorija čia dar nesibaigė… Tuo sudarkytus lašinius jis padėjo atgal į vietą… Ryte, kai visi jau kėlėsi, šildėsi prie židinio, ieškojo mineralinio, vieną žmogų “pramušė ant maisto”… Jis atsipjovė lašinių…