Pora postų iš mano Facebook sienos: Ką tik paskambino moteris, sako iš Nacionalinio kraujo centro, išgyrė kraują ir prašė kuo skubiau atvykti, nes tokio labai trūksta. Apsidžiaugiau, kad niekuo nesergu ir dar esu kažkam reikalingas. Tuo pačiu įsivaizdavau, jei būčiau ir kito dalyko donoras, paskambintų man ir sakytų: – Laba diena, čia iš spermos banko. Žinokit, baisiai skani, gal galėtumėt dar kartą užsukti?
***********************
Ištrauka iš jaunojo rašytojo dienoraščio: Namie daug darbų. Dirbu ir galo nesimato. Nesimato, nes su kelnėmis, namie šalta, tai nuogas nedirbsi. Pietums valgiau balandėlių. Nekenčių jų. Apšika mašiną. Sėdėdamas ant karališko sosto mačiau savo atvaizdą veidrodyje. Veidrodis ypatingas kaip ir aš – viską didina. Jei pas tave mažas, tai atrodys didelis, jei pas tave didelis, tai atrodys kaip pas juodaodį, jei tu juodaodis, turėsi kaip arklio, jei tu arklys… Come on. Rimtai pamanėte, kad į mano tuliko kabiną tilptų arklys? Be šio nuostabaus pastebėjimo, suvokiu, kad sėdint tuolete, turint kažką ilgesnio nei kiti, galas, nori nenori panirsta į vandenį. Atėjai ne pašikt, o pamirkyt. M. Upė Merkys… Štai kaip sugalvojo šį pavadinimą… Tęsiau darbus. Klausiau radijos. Išgirdau labai kabinančios dainos ištrauką, žodžiai mane pakerėjo, o melodijos negalėjau išmesti iš galvos. Paniūniavau posmelį į google, tikėdamasis sužinoti pavadinimą. Rezultatų nebuvo, gal dėl to, kad nemoku prancūziškai. Nemoku apsakyti, koks keistas jausmas, kai melodija skamba galvoje, bet dainos neturi, nežinai jos pavadinimo, tau jos reikia bet kokia kaina. Negali dirbti kitų darbų, kol jos nerasi ir neperklausysi. Negaliu tęsti darbų. Beje, noriu pasigirti, jog mečiau žiūrėti filmus suaugusiems. Dabar prikibsite, kad žiūriu filmus su vaikais. Nemėgstu priekabių žmonių, todėl daug paprasčiau, nesukeliant dviprasmybių, reiktų sakyti atsisakau žiūrėti porno. Galiausiai surandu dainą. Klausau jos visą dieną savaitėmis. Ji man seniausiai nusibodus, bet būtų gaila išmesti, kai įdėjai tiek daug pastangų, kad ją gautum. Klausai dainos su pasididžiavimu, nes kiti jos nežino, bent jau tau taip atrodo. Galiausiai, kai meti dainą, sužinai, kad ją girdėjo ir tavo draugas. Ir kiti draugai. Ateina metas, kai tos pačios dainos klausotės visi kartu, tuo pačiu metu. Šiandien diena, kai supratau, kad moteris galima lyginti ne tik su knyga, bet ir daina. Išsiverčiu dainos žodžius. Priedainis “Aš sustabdau pasaulį ir tirpstu su tavimi” skamba taip netikrai, kad kaldamas vinį pataikau sau į piršta. Nesiliauju galvojęs. Aplanko paslaptinga dilema: kai myli artimą, reikia atstumo ir pertraukos bendravime, kad pajaustum koks jis tau svarbus, kad išmoktum labiau vertinti. Ką daryti, kai labiausiai myli save ir esi pats sau artimiausias? Ateina kaimynas architektas su buteliu vyno. Šiandien pridavė ilgalaikį projektą ir gavo kalną pinigų. Jam reikėjo tik prižiūrėti darbus, kuriuos atliko studentai praktikantai, viską paslėpė po savo parašu ir nunešė. Šiandien jis didžiuojasi savimi, nes, pasak jo, viską atliko pats. – Ar malonus jausmas studentams sulaukti aplodismentų, stovint už užuolaidos? Gal norėtum ir jiems atrėkti gardesnį kąsnį?