Sėdėdama ant palangės ji klausėsi varlių kvaksėjimo, netoliese esančios aludės kieme pagarbą priesiekinėjančių marozų balsus ir stebėjo danguje iš debesų susiformavusį didelį penį.
„Jis nebeateis, jau trys ryto”, pagalvojo
Jis, pažadintas naktinės sms žinutės: „Jei per penkiolika minučių atsirasi pas mane, gausi meilės”, šoko iš lovos. Susiruošęs ieškojo kojinės. Jo namuose gyvena kojinių vagis ir visos kojinės po vieną. Likusią antrą kojinę rasdavo maiše, kuris kabėjo ant radiatoriaus, maišą vadindavo „Lost & Found” maišu.
Mūvėdamas viena kojine, kaip rytinis vėjas išlėkęs, pro duris, tarp dantų laikydamas cigaretę ir turėdamas tik vieną degtuką. Žinojo, kad privalo suspėti per penkiolika minučių, nes jo mergina beprotė – jei pasakė, kad turi atsirasti per penkiolika minučių, tai reiškia ir turi tik tiek laiko. Priešingu atveju pabučiuos durų rankeną, prisidegs dar vieną ir su kabančia nuotaika eis namo. Tai šansas sugrąžinti santykius į tokius, kokie buvo kadaise. O kadaise, kiekvienas susitikimas būdavo tarsi pragaras, su žaibais, maloniais riksmais ir begaliniais pokalbiais. Kartą, dviračiu važiuojant per kelią perbėgo juoda katė, kurios tąkart partrenkti nesuspėjo. Įvažiavo į griovį. Dėl katės kaltės jis kažkaip labiau bendros kalbos rasdavo su mergina numeris du ir numeris trys, nei su pagrindine, sekso ištroškusia valdove, kuri paversdavo jį poreikių įrankiu. Siaurėjo pokalbių temos, geso žaibai, aimanos vis tylėjo ir darėsi vis nenatūralesnės. Galiausiai aistra užgeso. Ji susirado fiziškai pajėgų, protiškai atsilikusį meilužį, jis daužydavo į delną arba tenkindavosi niekam tikusiomis atsitiktinukėmis.
Ši, vilties teikianti žinutė buvo mažytė aistros liepsnelė, ant kurios užpilus šiek tiek deguto, galėjo įsiliepsnoti laužas, galintis padėti prisišaukti anksčiau buvusius žaibus. Ta liepsnelė, tarsi surūkytos cigaretės nuorūka – mažytė, galinti užgęsti bet kada, bet tuo pačiu ir turinti didelę galią – įmetus nuorūką į šieno kupetą, galima sukelti gaisrą, o užgesinus ir patrinus į sieną, galima pasidaryti mirtiną ginklą peiliuką. Taip, iš kažkokio supisto biko.
Reikalai būtų buvę paprastesni, jei turėtų dviratį. Vakar jį pavogė. Jau žino kas, matė draugo kieme buvo, grįždamas iš jos atsivogs atgal.
Nebesugalvoju pabaigos. Na, tipo, jis suspėjo, atbėgo uždusęs, jam nestovėjo, tai apsimetė, kad norėjo tik pasikalbėti ir prisiminti senus laikus. Bet, kadangi gera moteris pastato ir virvę, viskas baigėsi taip:
Jei dabar iš realaus gyvenimo, tai vakar buvo labai juokinga situacija. Į mano namą atsikraustė senas pažįstamas, kuris susipyko su prieš tai gyvenusiu kambario draugu. Susipyko dėl moters. Tam kitam draugui patiko mergina, o jai jis buvo šlykštus, bet patiko tas, kuris pas mane atsikraustė. Tai tas, kuris neatsikraustė apkaltino tą, kuris atsikraustė, kad jis dėl visko kaltas. Tris dienas nekalbėjo, neidavo pas nykštukus, kad nereiktų netyčia susitikti, nykštukai ateidavo pas jį (mižo į butelį). Mano draugas iš mandagumo kelis kartus atsiprašė, siūlė pasikalbėti ir viską išspręsti taikiai, bet nesulaukęs noro bendradarbiauti, mandagiai piso į snukį ir užbetonavo ir taip atsiradusią sieną tarp jų. Nieko nesakęs persikėlė į mūsų namą.
Kitą rytą, tas kitas, ne tas mano draugas, sako man džiugią naujieną:
– Ar girdėjai naują gandą?
– Kas aš tau? Gandonešys?
– Mano kambariokas išvyko į Angliją
– Rimtai? Kada?
– Vakar. Žinau, patikimi žmonės matė
Aš jam nieko nesakiau, bet vakar mes su juo kartu gėrėm ir ryte dar aš jį prikėliau į darbą. Keisti man tokie gandai, gal neveltui ir gavo į galvą už ilgą liežuvį?
Kitas dalykas, kuriuo noriu pasigirti… Pamenat, rašiau apie Fridą? Ne apie tą dailininkę iš Meksikos, bet apie nežinomą panelę, kurios ieškojome bare? Mergina, su kuria tą vakarą buvome, žūt būt norėjo surasti kitą panelę, kurią buvo praminusi Frida. Aš jai ją suradau! Visiškai atsitiktinai ;D Niekada gyvenime nematęs. Tiesiog daviau paskaityti blogą, ji pakopijavo man tekstą ir sako:
– Čia tu rašei?
– Aš
– Kažkokia mergina mane bare vadino Frida
😀
Dar vienas dalykas, kuris pakėlė nuotaiką, tai, kad Meksikoje, kažkokioje vietovėje kareiviai surinko visus vyrus ir išsiuntė į kariuomenę. Liko kunigas ir daug moterų. Kunigas neatlaikė spaudimo ir sutiko leistis prievartaujamas: moterys stovėjo eilėje, o jis, na…
O pabaigai pateiksiu dvi įdomiausias žinutes, kurių sulaukiau iš blogo skaitytojų.
Nežinau ar šis žmogus norėtų, kad jį paminėčiau, todėl pateiksiu kaip anonimo mintis:
„..Perskaičiau tavo paskutinį įrašą ir pagalvojau, kad joks tu ne Pegasas. Tu blyn esi negrabiai suręstas Trojos arklys, paliktas blogosferos kieme, kurį visi abejingai apeina, nesuvokdami, kad tavo viduje slypinčios mintys turi galią išspirti kiekvieno pasąmonės duris, kai to tikimasi mažiausiai. Keep it up, my friend”, ši žinutė man leido labai susireikšminti, bet tuo pačiu ir sukėlė daug klausimų. Pvz. prie ko tas Pegasas… Tai buvo mano slapyvardis nuo 15 iki 20m, bet ji jo tikrai neturėjo žinoti…
Ir netikėtai sulaukta žinutė nr. 2:
„tu man visiškai nepatinki. bet tavo rašliava yra „čio?”. norėjau parašyti, kad pastumti, bet užmačiau, kad ten reikia registruotis.
nepanašus tu į Parulskį nė per nago juodymą.
kas čia per Baphometo sūnus, besiridenantis (jei neklystu nuo barbakano) ir rašantis panašiai kaip mano mėgiami rašytojai. mane pykdo, kad vyrai taip gerai rašo. nu ok, man tai patinka, aš tiesiog pavydžiu.
aš irgi susirgsiu meningitu, jei rašliava nepagerės – tu melagis. aš žinau, kad tau giliai nusispjauti ką aš čia beriu, bet tik šiaip, norėjau minutėlės dėmesio.”
Išsimušiau iš rašymo ritmo, pradėjau rašyt SAU į wordą, kaip man buvo patarta, bet blogui liko tik trupiniai…
O čia idėja moterims, jei nežinote, ką padovanoti savo vyrui: Brazilijoje rastas voras, kurio įkandimas sukelia erekciją keturioms valandoms.
http://www.lrytas.lt/-12997666101299678556-brazilijoje-rastas-plaukuotas-voras-kurio-%C4%AFkandimas-sukelia-4-valandas-trunkan%C4%8Di%C4%85-erekcij%C4%85.htm