Kartais aš pagalvoju, jog esu žmogus daug darantis gyvenime, tačiau karts nuo karto sutinku tikrų darboholikų, bet tuo pačiu ir “rokenrolistų”, kurie dirba, aria aria, sugeba save išsilaikyti, gyventi, o ne egzistuoti, rasti laiko linksmybėms ir dar susitvarkyti su savo pareigomis.
Šis žmogus, apie kurį norėjau parašyti, mane tai pat nustebino geležiniu charakteriu ir nepalaužiamu noru kibti į gyvenimą. Savaitę po vakarėlio ji pakvietė mane į Facebook’ą. Paskaitęs įrašus ant sienos, supratau, kad žmogui tikrai ne pati geriausia situacija ir nors jos nepažinojau, sugalvojau padaryti šventę. Parašiau žinutę, kad galiu užsukt, ji parašė adresą. Aš, naivuolis, maniau, jog ten namų adresas ir užeisiu į svečius. Kai atėjau, pamačiau kavinę, teko sutrukdyti žmogų darbo metu. Na, ką padaryti, atėjau į darbą, atnešiau vyno, mane pavaišino kava, pradėjome bendrauti.
“Su kuo tu gyveni?”
“Viena. Na, ne visai viena, su mažu vaiku”
Mano mintys: faak. Nebūčiau pagalvojęs, juk ji mano metų… Daugiau stenkis nieko neklausinėti…
“O kodėl išsiskyrei su vyru?”
“Po keturių metų draugystės jis nusprendė, kad manęs nemyli…”
Na, išsikalbėjome su žmogumi, sužinojau, kad paskutinis metas jai – pakankamai sudėtingas laikotarpis, ji net gi manė, esą užkeikta. Bandžiau paneigti visokių užkeiimų egzistavimą ir ją guodžiau. Bet tą dieną įvyko dar viena nesėkmė, kažkokiu būdu baro kasoje trūko pinigų ir iš savų pinigų reikėjo padengti nemažą sumą.
Mačiau liūdintį žmogų ir buvo labai gaila, pasiūliau bent namo parvežti.
Sutiko:
“Tai šiandien geriam?”
“Man ryt ryte į paskaitas, o paskui į darbą… Galim, bet nelabai smarkiai…”
“Tai gerai, kaip tu pasakysi, taip…”
“O pas tave dar bus kas nors namie?”, klausiau, tikėdamas sulaukti atsakymo “Ne”, nes tikrai neičiau į namus, jei būtų vaikas…
“Ne, vaikas pas tėvą…”
Na, būnant pas ją sužinojau, kad jei liksiu miegoti, man teks susitikti su jos vyru, kuris ryte parveš vaiką, o to tikrai nenorėjau, ne kiek dėl asmeninio saugumo, kiek sukelti įtampą tarp jų. Maža to, pamačiau to vyro nuotrauką ir jį atpažinau… Jis iš to paties miesto kaip ir, ne kartą yra tekę gerti su juo, panašus ir tuomet susimąsčiau, kaip aš elgčiaus situacijoje, jei mergina nuo manęs lauktųsi… Juk aš dar pats kaip vaikas…
Mano nuotaika dar labiau subjuro, kai šiandien ryte įsijungiau blogas.lt ir pamačiau vieną žmogų, kuriam virš trisdešimt ir savo įrašuose, jis/ji reiškia savo šizo priepolius…
Fak, viskas per tą lietų. Geras pasiteisinimas, taip? Manau ne, viskas per tas likusias penkias dienas, kurios liko iki algos… Šiandien prasidės puikus savaitgalis su makaronais ir dilgėlių arbata.