Mano įsivaizduojama neliečiamybė baigėsi. Kartą, miegant savo būryje (jaunesniųjų), tas kiečiausias nusprendė man iškrėsti išdaigą, nes jis manęs nemėgo. Jo išdaiga buvo dviguba. Po mano paklode pakišo paparčio lapus ir miegančio ranką įkišo į šiltą vandenį. Tiek vienas, tiek kitas faktorius turėjo mane paskatinti primyžti į lovą. Kadangi aš dar nemiegojau ir buvau girdėjęs apie jų planą, man pačiam buvo įdomu, kaip viskas vyksta ir ar užsinorėsiu myžti. Į lovą.
Girdėjau, kaip tas kietuolis, kuris tame pačiame kambaryje turėjo vyresnį, bet ramesnį brolį, kitiems dirigavo ką daryti. Man ir ėmė juokas juokas, ir bandžiau neišsiduoti, kad nemiegu, bet vis tiek tikėjaus, kad viskas taip nesibaigs. Kai įmerkė mano ranką į vandenį, priėjo jis ir piso man į nugarą. Pagal jo mąstymą – miegančiam. Bet aš nemiegojau. Atėmiau kibirą su tuo šiltu vandeniu, apipyliau jį ir pradėjome muštis. Vienas kitą gerai apkūlėme. Jis nors buvo mažesnis, bet stiprus, nes priklausė šauliams ar kažkokiems jauniesiems kareiviams.
Taip mes apsipykome ir ėmiau mažiau laisvo laiko leisti savo gyvenamojoje patalpoje. Didžiąją laiko dalį leisdavau su dūchu Triušiu. Jį apibūdinti sunku. Su manimi jis tikrai buvo ne dėl saugumo, kuris baigė išgaruoti, bet galbūt labiau dėl to, kad mes vienas kitam pasakodavome įvairias istorijas. Dabar įtariu, kad tos istorijos buvo išgalvotos. Yra vienas „kavenskų” žodis, kuris gerai apibūdintų Triušį – „čiochnutas”.
Jis ramus, paprastas, nuoširdus ir pist jam į galvą šauna kokia debiliška mintis. Tarkim, mato, kad pas kažką praviras langas, tai įmeta kokius 2000 konkorėžių. Mato, kad kažkas maudosi, tai pavagia jų rūbus ir paslepia kur nors… Pradėjau vengti Triušio, nes man nepatiko toks jo negarbingas elgesys.
Pasiėmiau meškerę ir ėjau žvejoti. Kaip visada, tapau atsiskyrėlis. Žvejojau labai keistoje vietoje. Tai lyg kažkokie labai aukšti betoniniai pamatai, po kuriais, maždaug už penkių metrų kažkokia pelkė, kurioje yra kažkiek žuvies. Bent jau kažkas tikroviškai pajudindavo plūdę. Iš tikro, toje pelkėje ar prūde buvo primesta padangų, batų, prezervatyvų ir kitokių rakandų. Bet vieną kitą žuvį pagaudavau.
Bežvejojant prie manęs priėjo vaikinukas. Tadas. Toks strazdanotas, nekalto veido, geras. Susipažinome, pradėjome kalbėtis, atrodė, toks šiltas, draugiškas, paprastas. Pasakė, kad irgi norėtų žvejoti, bet neturi švino. Aš akimirksniu pasisiūliau nueiti iki mano namelio. Atėjome, jis atsinešė savo meškerę, uždėjau viską, kaip priklauso ir grįžome kartu žvejoti.
Žvejodami kalbėjomės. Jis buvo vaiknamietis. Papasakojo apie vaiknamį dalykų, kurių aš nesitikėjau. Pvz. ten už cigarečių pakelį gali pasidulkinti, o už cigaretę tau gali pačiulpti tiek vaikinas, tiek mergina. Nenorėjau juo tikėti, nes visa tai man atrodė pernelyg žiauru ir neįmanoma. Tada Tadas atsiprašė, sakė turi išeiti ir vėliau gal grįš.
Toliau žvejojau ir galvojau iš kur gauti cigarečių… Po maždaug dešimties minučių, greičiau nei tikėjausi, jis grįžo. Atsisėdo šalia ir žvejojome toliau. Paklausiau, kaip sekėsi, sakė, kad viskas gerai. Sėdėjome ant to betoninio pamato, maskatuodami kojomis, o po mumis, po kokiais penkiais metrais – šlykšti pelkė.
Žvejojome toliau ir žiūriu – Tadas skrenda. Kažkas iš nugaros pribėgo ir nuspyrė Tadą į tą „parašą”. Atsisuku – o ten Triušis:
– Tu, kauše, ką padarei! Kodėl nuspyrei mano draugą?! Aš tave užmušiu!
– Pats tu kaušas, tas asilas ką tik apipizdino tavo chatą, paėmė viską, ką rado.
Tuo tarpu Tadas pelkėje bandė nepaskęsti. Nors ten gylis kokie 50cm, bet ten taip šlykštu… Galiausiai Triušis jam ištiesė kažkokį pagalį, davė įsikibti, jis išlipo į krantą, tada Triušis jam piso keletą kartų į kuprą tuo pagaliu ir tarė:
– Nu, gaidy, ganyk, ką nupizdinai. Staigiai blet.
Tada su juo nuėjome į mišką ir iš krūmų jis ištraukė mano ADIDAS džempą ir žvejybos reikmenis. Draugystė su Tadu baigėsi… Kartais vykdavo parodomieji vaiknamio dainavimai. Jie dainuodavo likusiems stovyklos vaikams. Pamenu vieną jų dainą: Mergužėle ar žinai… Daugiau nebepamenu. Bet pamenu tai, kad ten dainavo viena ledinė mergina. Ji buvo aukšta, kūda, dideliais papais, nekalto veido ir… Ir aš jau žinojau iš kur gauti cigarečių… Trečios dalies pabaiga.