Man pačiam atrodo, kad apie tokius dalykus negalima juokauti, bet tuo metu atrodė juokinga. Neseniai draugės senelis, kuris mėgdavo išgerti, kažkokiu būdu iškrito per balkoną iš antro aukšto. Atvežtas į ligoninę sulaukė klausimo:
– O tai jūs gėrėte?
– Kai iškritau, nebegėriau
Jei skaitėte paskutinį įrašą, turėjote pastebėti, kad tai buvo kosmonautų diena (rašiau pradžioje). Tai vyras iškrito prasmingai, kaip koks supermenas.
Nors daktarai prognozuoja, kad jis operacijos neatlaikys, bet vis gi, linkiu geriausio varianto ir skiriu šią dainą:
Prie to pačio pasigirsiu, kad atsisakau gerti, jau apie 10 nė lašo. Ta proga namie padariau vakarėlį, kad įsitikinčiau, jog atsisakysiu. Man pavyko. Teko bendrauti su girtais žmonėm ir pajutau koks bjaurus jausmas blaivam šnekėti su įkaušusiais įkyriais, kurie siūlo išgerti, kaip kokie velniai. Ta proga net sugalvojau pokštą, kad negeriančiam labai gerai: atvyksti į vakarėlį ir sakai, kad negeri. Kiti jaučia azartą siūlydami. Taip gali nemokamai prisigerti. Apgailėtina logika, todėl ir pavadinau tai pokštu. Manau, kad jei negeri, geriau nelįsti į vakarėlius ir kitas aplinkas, kur vyksta išgertuvės arba atsirinkti tokius žmones, kurie primigtinai nesiūlys.
Nusprendęs, kad negersiu ir sutaupysiu kelis šimtus litų, iškart investavau juos į bilietą „Cirque du Soleil – Alegria „. Eisiu šį sekmadienį, bilietas kainavo 207 lt. Pateikiu video, kad suprastumėte, kas čia per gėris:
Pasirodymas truks dvi su puse valandos. Pamėginau įsivaizduoti, kokia atmosfera užkulisiuose, kiek reikia repeticijų, koks jaudulys. Įsijaučiau į atlikėjo, kuris suklysta pasirodymo metu, vaidmenį. Jo niekas neužjaustų, dėl visko kaltintų save. Prisigerti nėra kada, nes cirkas keliaujantis, reikia repetuoti, ruoštis. Štai kur atsakomybė, pareiga ir atsidavimas